plankumas

plañkumas sm. (1) 1. plotas, gabalas, plokis: Javai plañkumais nušalę Prk. Rugių retai kur koks plankumelis tirštų matyti yr TP1881,22. Geltonoji upė ... didelius plankumus kinėzų (kinų) žemės aptvinusi LC1888,7. 2. BzF155 miško aikštė, proskyna: Vieni plañkumai paliko, visus medžius iškirto Prk. Iš to plañkumo turi malką parsivežties Dov. 3. K.Būg(Prk) apgamas, intapas.